MISSA IHA LORON MUNDIAL KIAK SIRA NIAN BA DALA-IX

Published on 16 November 2025 at 18:05

Jubileu kiak sira nian

Santo Padre Leão XIV nia homilia iha Missa Dominical ba dala-XXXIII

 

Basílica S. Pedro, Domingo – 16.11.2025

Maun-alin no feton doben sira,

iha loron domingo sira ikus husi tinan liturgia nian ne’e convida ita atu hateke ba história nia rohan sira. Iha Leitura Dahuluk, profeta Malaquias haré liu kona ba loron nebé “Maromak to’o mai” hodi tama iha tempo foun. Nia descreve ida ne’e nu’udar Maromak nia loron, nu’udar dadersán nebé hamosu loro-matan justiça nian, ema kiak no haraik-an sira nia esperança nebé sei simu husi Maromak nu’udar resposta ikus no definitiva, no sei fokit sai ema aat sira nia obra no injustiça, sei sunu hanesan du’ut-maran, liliu obra sira nebé haterus ema ki’ik no kiak sira.

Hanesan ita hatene, loro-matan justiça nian ida be mosu mai ne’e mak Jesus rasik. Maromak nia loron ida ne’e, la’os de’it nu’udar loron ikus husi história, maibé nu’udar Reino nebé hakbesik ba ema ida-idak lui husi Maromak Oan nebé mai. Iha Evangelho, nebé usa duni liafuan apocalítica tuir nia tempo, Jesus haklaken no inaugura Reino ida ne’e: loos duni katak, Nia duni mak Maromak nia funu-na’in ida nebé hola parte iha acontecimento dramático hot-hotu iha história. Tanba ne’e, acontecimento hirak ne’e labele hata’uk discípulo (sira), maibé halo nia sai aten-brani liu tan iha sasin sira no consciente katak Jesus nia promessa ne’e moris no fiel nafatin: «imi nia fuuk-lahan ida de’it mos sei la lakon» (Lc 21,18).

Maun-alin no feton sira, ida ne’e mak esperança ida nebé ita kesi-an ba, maske hasoru acontecimento sira iha moris nebé la’os sempre fo ksolok hela de’it. Ohin loron mos «Igreja hala’o nafatin nia peregrinação iha mundo nia perseguição no mos iha Maromak nia consolação, haklaken nafatin Na’i nia Cruz no moris-hi’as to’o Nia fila hikas mai» (Lumen gentium, 8). No iha nebé sente hanesan ema nia esperança hotu tiha ona, certeza ida nebé sei hela metin nafatin, metin liu fali lalehan no rai, mak Na’i Maromak sei la husik ita nia fuuk-lahan ida lakon.

Maromak la husik ita mesak iha perseguição, iha terus, iha dificuldade no iha opressão sira iha moris no iha sociedade. Nia hatudu-An nu’udar Ida nebé hamutuk ho ita. (Buat hotu be hakerek) iha bíblia ne’e hakat liu husi tali ida nebé haktuir kona ba Maromak ida nebé hakbesik nafatin ba ki’ik sira, oan-kiak sira, ema la’o-rai sira no feto-faluk sira (cfr Dt 10,17-19). Maromak nia hakbesik-An ida ne’e sai nakonu liu tan ho domin liu husi Nia Oan Jesus: tanba ne’e Cristo nia presença no liafuan sai nu’udar ksolok no jubileu ba ema hirak nebé ki’ik liu, basá Nia mai atu haklaken liafoun di’ak ba kiak sira no haklaken Na’i nia tinan graça nian (cfr Lc 4,18-19).

Ita mos participa iha tinan graça ida ne’e, liliu ohin ho dalan especial, ita celebra Jubileu kiak sira nian iha duni sira nia Loron Mundial. Igreja tomak haklakak no haksolok, uluk-nanain ba imi, maun-alin no feton doben sira, ha’u hakarak hatutan ho kbi’it ita Na’i Jesus nia liafuan rasik: «Dilexi te – Ha’u hadomi tiha ona o» (Ap 3,9). Loos duni, iha ita nia kiak no ki’ik sira, Maromak haré ita la hanesan ho ema seluk haré ita no hadomi ita ho domin rohan-laek. No ohin loron mos, dala-ruma liliu iha ita nia tempo nebé sai kanek ho kiak tuan no foun sira, Nia Kreda hakarak sai «Inan ba ema kiak sira, fatin hodi simu no sai fatin justiça nian» (Exort. ap. Dilexi te, 39).

Kiak barak mak hanehan ita nia mundo ne’e! uluk-nanain ko’alia kona ba kiak material nian, maibé mos iha situação moral no espiritual barak, nebé dala-barak afeta liliu ba foinsa’e sira. No drama ida nebé foinsa’e sira hasoru ho dalan transversal mak mesak (solidão). Solidão ne’e desafia ita atu haré ba pobreza ho dalan integral, tanba loos duni katak dala-ruma precisa liu hatán uluk ba necessidade sira nebé urgente, maibé ho dalan geral, nu’udar cultura atenção nian ida nebé ita precisa desenvolve atu bele harahun muro solidão nian. Tanba ne’e, ita hakarak atu tau atenção ba ema seluk, ba ema ida-idak, iha duni fatin nebé ita hela no horik ba, fahe atitude ida ne’e hahú kedas husi família, atu bele moris cultura ida ne’e ho loloos iha fatin serviço no estudo nian, iha comunidade sira hotu, iha mundo digital, iha fatin hotu, ba to’o mos limite sira no sai nu’udar sasin ba Maromak nia laran-kma’us.

Ohin loron, liu husi cenário funu nian sira be infelizmente presente hela iha fatin barak iha mundo ne’e, sente hanesan atu confirma duni ita nia an nebé impotência (la bele halo buat ida). Maibé globalização husi impotência ida ne’e moris liu husi bosok ida: husi fiar ida katak história mak nune’e ona no la bele atu muda. Iha sorin seluk, Evangelho dehan mai ita katak iha duni história nia perturbação boot sira mak Maromak mai hodi soi ita. No ita, nu’udar comunidade sarani, ohin tem que sai nu’udar sinal moris salvação ida ne’e iha kiak sira nia leet.

Kiak (pobreza) ne’e bolu ema sarani sira, no mos ema hotu nebé hetan função responsabilidade iha sociedade. Tanba ne’e, ha’u exorta ba Chefe Estado sira no mos Responsável Nação nian sira, atu rona ema kiak sira nia halerik. Sei la bele hetan dame wainhira la iha justiça, no ema kiak sira fo hanoin mai ita kona ba ida ne’e ho maneira barak: liu husi sira nia migração no mos sira nia halerik beibeik nebé dala-barak mito husi bem-estar no progresso nian be la envolve ema hotu ne’e taka hela sira nia lian, no haluha tiha criatura barak no husik hela sira ba sira nia destino rasik.

Ba agente caridade nian sira, ba voluntário sira, ba ema hotu nebé hala’o serviço hodi hakma’an ema kiak sira nia condição, ha’u hakarak hato’o ha’u nia gratidão, no ho tempo nebé hanesan, ha’u encoraja atu imi iha nafatin consciência crítica iha sociedade. Imi hatene didi’ak katak questão ema kiak sira nian lori fila-fali ita ba parte essencial husi ita nia fiar, katak, sira ne’e nu’udar Cristo nia isin rasik no la’os de’it nu’udar categoria sociológica ida (cfr Dilexi te, 110). No tanba ida ne’e mak «Igreja nu’udar inan, la’o nafatin ho hirak nebé la’o. Iha nebé mundo haré sira nu’udar ameaça, Igreja haré nu’udar oan; iha nebé harí muro, Igreja harí ponte» (ivi, 75).

Mai ita compromete ba ita nia an. Hanesan S. Paulo hakerek ba sarani sira iha Tessalónica (cfr 2Ts 3,6-13), wainhira ita hein hela Na’i nia fila hikas mai, ita labele hala’o fali moris nebé hateke ba an rasik de’it no taka-an ho religião ida nebé kore-an ho ema seluk no história. Maibé, buka Maromak nia Reino ne’e implica hakaran ida atu muda ema nia convivência sai fatin ba fraternidade no dignidade ba ema hotu, hodi la hasai ema ida. Iha nafatin perigo wainhira moris maibé la hanoin eh la preocupa ba sentido ikus husi moris ne’e, no la fo atenção ba ema seluk be la’o hamutuk ho ita.

Iha Jubileu Ema Kiak sira nian ne’e, mai ita foti inspiração husi Santo no Santa sira nia sasin nebé serví Cristo liu husi ema kiak sira no tuir Jesus liu husi dalan ki’ik no kiak sira nian. Liliu, ha’u hakarak atu propõe fila-fali figura São Bento José Labre nian, ho nia moris nu’udar “Maromak nia la’o-rai” iha característica sira hodi sai nu’udar padroeiro ba ema hotu nebé kiak no la iha uma.  Hein katak Nain Feto, be liu husi Magnificat fo hanoin nafatin ita kona ba Maromak nia dalan no sai lian ba hirak be lian laek, bele tulun ita atu tama iha lógica foun Reino nian, atu ita nia moris nu’udar sarani bele iha nafatin Maromak nia domin nebé simu nafatin, perdua, tau-matan ba kanek sira, fo ksolok no cura.

 

Texto original:

https://www.vatican.va/content/leo-xiv/pt/homilies/2025/documents/20251116-messa-giornata-poveri.html

Traduz husi: Zeferino Mesquita Almeida



23 November 2025
16 November 2025
9 November 2025
2 November 2025
1 November 2025
27 October 2025

Kona ba "Timor oan - Maromak oan"

    Nu'udar iniciativa pessoal husi - Zeferino Mesquita Almeida (seminarista diocesano, husi Arquidiocese de Dili; oras ne'e, estuda iha Pontifícia Universidade Gregoriana, Roma) - atu promove lian Tetun liu husi halo tradução ba documento sira, homília sira, mensagem sira nebé mai husi Santo Padre no Magistério Igreja Católica nian. Lian Tetun nebé hakerek iha sítio ne'e sei usa regra ortográfica Tetun Kreda nian, basá sei publica de'it hanoin hirak nebé liga ho fiar sarani nian, nu'udar dalan ida atu tulun sarani sira no ema hotu nebé hakarak conhece no comprende didi'ak mensagem Cristo nian. 

Sítio ne'e nakloke mos ba sugestão no crítica construtiva sira nebé hato'o husi leitór sira, tanba ne'e, sente livre ba, atu hato'o itaboot sira nia hanoin di'ak sira.

Add comment

Comments

There are no comments yet.

Create Your Own Website With Webador