AUDIÊNCIA GERAL (25.03.2026)

Published on 25 March 2026 at 15:12

Catequese - Documento sira iha Concílio Vaticano II

Constituição dogmática Lumen gentium

5. Iha ai-riin Apóstolo sira nian. Kreda iha nia dimensão hierárquica

Praça S. Pedro – Quarta-feira, 25.03.2026

Maun-alin no feton doben sira, bom dia no bem-vindo!

Ita continua ho catequese sira kona-ba Documento sira iha Concílio Vaticano II, hodi comenta Constituição dogmática Lumen gentium be ko’alia kona-ba Kreda (LG). Ita ko’alia tiha ona kona-ba Kreda nu’udar Maromak nia Povo, ohin ita sei ko’alia kona-ba Kreda nia hierarquia.

Kreda católica hetan nia abut iha Apóstolo sira, be Cristo rasik mak hakarak atu sai hanesan ai-riin moris hosi Nia Isin místico, no Igreja iha nia dimensão hierárquica nebé hamri’ik hodi hala’o serviço unidade, missão no santificação ba nia membro sira hotu. Ordem lulik ida ne’e hametin ba nafatin nia abut iha Apóstolo sira (cfr. Ef 2,20; Ap 21,14), sira be iha autoridade atu sai sasin ba Jesus nia moris-hi’as (cfr. At 1,22; 1Cor 15,7) no Na’i rasik mak haruka sira hala’o missão iha mundo (cfr. Mc 16,15; Mt 28,19). Apóstolo sira hetan kna’ar atu rai didi’ak ho fiel Mestre nia hanorin salvífico sira (cfr. 2Tm 1,13-14), nune’e, sira hatutan mos sira nia ministério ne’e ba ema hirak nebé halulik nafatin, dirige no hanorin Igreja «liu hosi hirak nebé hala’o nafatin sira nia serviço pastoral», to’o Jesus fila-hikas mai (CIC, n.857).

Sucessão apostólica ida ne’e, harii iha Evangelho no iha Tradição, ita hetan kle’an iha capítulo datoluk hosi Lumen gentium, ho título «Constituição hierárquica Igreja nian no liliu kona-ba episcopado (Bispo)». Concílio hanorin katak hierarquia nia estrutura ne’e la’os ema mak inventa, la’os de’it atu organiza Igreja hanesan grupo social ida (cfr. LG, 8), maibé nu’udar instituição divina ida nebé halo atu continua missão nebé Cristo haraik hela ba Apóstolo sira to’o mundo nia rohan.

Concílio ko’alia kona-ba tema ida ne’e iha capítulo datoluk, hodi tuir tema rua nebé ko’alia kona-ba Igreja nia essência loloos (cfr. Acta Synodalia III/1, 209,210), ne’e la’os dehan katak constituição ba hierarquia ne’e iha fali Maromak nia povo nia okos: hanesan Decreto Ad gentes dehan, «Apóstolo sira mak sai nu’udar fini-musan ba Israel foun no mos sai nu’udar origem ba Hierarquia lulik» (n.5), sira nu’udar comunidade be hetan salvação hosi Cristo nia Páscoa, sai nu’udar dalan salvação ba mundo.

Precisa atu lee didi’ak título hosi capítulo datoluk Lumen gentium nian ne’e atu bele compreende Concílio nia intenção, nebé hakle’an Igreja nia estrutura fundamental, be simu hosi Aman Maromak liu hosi Oan no lori ba to’o rohan ho kbi’it Espírito Santo nian. Padre conciliar sira lakohi apresenta Igreja nia elemento institucional sira, hanesan liafuan “constituição” ne’e hakarak atu dehan saida iha tempo ohin loron. Documento ko’alia liu kona-ba “kna’ar na’ilulik ministerial no hierárquico”, nebé la hanesan ho kna’ar na’ilulik comum iha sarani sira - «la’os de’it iha grau» - fo hanoin mos katak kna’ar rua ne’e «iha relação ba malu, basá rua ne’e ho ida-idak nia dalan, participa hotu ba Cristo nia kna’ar na’ilulik único» (LG, 10). Tamba ne’e, Concílio ko’alia kona-ba ministério nebé hatutan ba ema hirak be hetan sacra potestas [kbi’it lulik] (cfr. LG, 18) hodi hala’o serviço Kreda nian: [Concílio] medita liliu kona-ba kna’ar nu’udar Bispo (LG, 18-27), hafoin kona-ba kna’ar nu’udar na’ilulik (LG, 28) no mos diácono (LG, 29) hanesan grau hosi sacramento Ordem ida de’it.

Hafoin tuir mai, ho liafuan [adjetivo] “hierárquica”, Concílio hakarak hatudu origem sagrada hosi ministério apostólica iha Jesus nia hahalok, nu’udar Bibi-atan Di’ak, nune’e mos ho Nia relação interna sira. Uluk-nanain mak Bispo sira, no liu hosi sira mak iha na’ilulik no diácono sira, bele simu serviço (iha lian latim - munera) nebé halo sira serviço ba «ema hotu nebé pertence ba Maromak nia Povo», atu nune’e bele «hetan salvação, tulun-malu ho livre no tuir ordem ba to’o finalidade nebé hanesan» (LG,18).

Lumen gentium fo hanoin fila-fila kona-ba natureza moris colegial no moris iha comunhão ba missão apostólica ida ne’e, dehan katak «missão be Na’i husik hela ba bibi-atan sira hosi Nia povo ne’e nu’udar serviço loloos, nebé iha Bíblia hanaran “diaconia” eh ministério» (LG, 24). Ho nune’e ita bele comprende tamba saida mak São Paulo VI apresenta hierarquia nu’udar realidade «be moris hosi Cristo nia caridade atu hala’o, haboot no garante transmissão nebé la rahun no fo resultado di’ak ba rikusoin fiar nian, exemplo moris sira, ukunfuan no carisma sira, be Cristo husik hela na Nia Kreda» (Alocução, 14.09.1964, in Acta Synodalia III/1, 147).

Maun-alin no feton doben sira, ita harohan ba Na’i atu haraik ba Nia Kreda: ministro sira be nakonu ho caridade Evangelho nian, saran-an ba sarani hotu nia di’ak, no missionário aten-barani sira iha mundo tomak.

 

(https://www.vatican.va/content/leo-xiv/it/audiences/2026/documents/20260325-udienza-generale.html)



25 March 2026
18 March 2026
11 March 2026
4 March 2026
18 February 2026
11 February 2026

Kona-ba "Timor oan - Maromak oan"

    Nu'udar iniciativa pessoal hosi - Zeferino Mesquita Almeida (seminarista diocesano, hosi Arquidiocese de Dili; oras ne'e, estuda iha Pontifícia Universidade Gregoriana, Roma) - atu promove lian Tetun liu hosi halo tradução ba documento sira, homília sira, mensagem sira nebé mai hosi Santo Padre no Magistério Igreja Católica nian. Lian Tetun nebé hakerek iha sítio ne'e sei usa regra ortográfica Tetun Kreda nian, basá sei publica de'it hanoin hirak nebé liga ho fiar sarani nian, nu'udar dalan ida atu tulun sarani sira no ema hotu nebé hakarak conhece no comprende didi'ak mensagem Cristo nian. 

Sítio ne'e nakloke mos ba sugestão no crítica construtiva sira nebé hato'o hosi leitór sira, tanba ne'e, sente livre ba, atu hato'o itaboot sira nia hanoin di'ak sira.

Add comment

Comments

There are no comments yet.