Ciclo Catequese - Jubileu 2025 (Jesus Cristo ita nia Esperança)
IV. Jesus nia Moris-Hi’as no desafio sira iha mundo ohin loron
3. Páscoa haraik esperança ba moris loro-loron
Praça S. Pedro – Quarta-Feira, 05.11.2025
Maun-alin no feton doben sira, bom dia! No bem-vindo ba hot-hotu!
Jesus nia Páscoa nu’udar acontecimento ida nebé mosu no hotu de’it iha tempo passado ona, be oras ne’e hela de’it iha tradição hanesan ema nia história sira seluk. Igreja hanorin nafatin ita atu halo memória nebé hafoun nafatin Moris-hi’as cada tinan iha Domingo Páscoa nian no loro-loron liu husi Missa, nebé Na’i Moris-hi’as nia promessa halo tuir loloos duni: «No Ha’u sei hamutuk nafatin ho imi, to’o mundo ne’e nia rohan» (Mt 28,20).
Tanba ne’e, mistério Páscoa nian sai nu’udar centro ba sarani nia moris, iha centro ida ne’e mak acontecimento sira seluk la’o hale’u. Ita bele dehan katak, la ho irenismo no sentimentalismo oioin, loro-loron ne’e nu’udar Páscoa. Ho dalan oinsá?
Ita hasoru experiência la hanesan husi tempo ida ba tempo seluk: moras, terus, triste, hamutuk ho ksolok, hakfodak, hakmatek. Maibé liu husi situação oioin, ema nia fuan ne’e hakarak liu ba buat nebé nakonu (plenitude), ba ksolok ida nebé kle’an. Filósofa boot ida iha século XX, Santa Teresa Benedita da Cruz, nebé ho naran seluk mak Edith Stein, nebé haré ho kle’an kona ba mistério ema nian, fo hanoin mai ita kona ba ita nia buka plenitude nebé nunca para. Nia hakerek nune’e, «ema hakarak beibeik atu hetan dom ba an rasik, atu bele aproveita saida mak momento (moris nian) bele oferece, no iha tempo nebé hanesan momento sira ne’e foti mos (buat ruma husi ema)» [Essere finito ed Essere eterno. Per una elevazione al senso dell’essere, Roma 1998, 387]. Ita mo’ut hela iha ninin, maibé ita mos hakás-an hela atu hakat liu.
Lia-foun di’ak husi Páscoa ne’e nu’udar notícia nebé kmo’ok liu hotu, ksolok no halo ita admira husi otas ba otas. Nu’udar “Lia-foun di’ak/Evangelho” nebé aas liu hotu, nebé prova katak domin manán sala no moris manán mate, no tanba ne’e mak (Lia-foun di’ak husi Páscoa) ne’e dalan único ida be bele hatán ba mahusuk sira hotu kona ba sentido nebé halo ita nia hanoin no fuan la hakmatek. Ema bele book-an liu husi movimento interior, ida nebé dudu nafatin ema atu fila ba nia hun. La iha realidade contingente ida mak bele halo ema sente natoon. Ita iha hakarak nafatin atu ba to’o infinito no rohan-laek. Ida ne’e la han malu ho experiência mate nian, nebé hasoru uluk ho terus, liu husi lakon, liu husi kbi’it-laek sira. S. Francisco hananu katak, «nullu homo vivente po skampare» (la iha ema ida mak bele halai) husi mate [cf. Cântico do Irmão sol].
Buat hotu muda tanba iha dadér nebá feto sira hakat ba rate atu kose mina ba Na’i nia isin-mate, no sira la hetan buat ida. Hanesan mahusuk ida be Liurai loro-monu sira halo wainhira to’o ba Jerusalém: «Liurai ema judeu sira nian be foin moris ne’e iha nebé?» (Mt 2,1-2), hetan resposta loloos iha liafuan sira nebé dehan husi foinsa’e be hatais mutin hotu, ko’alia ba feto sira iha Páscoa dadér ne’e: «Imi buka Jesus Nazaré, be ema hedi ba Cruz. Nia la iha ne’e. Nia moris-hi’as tiha ona» (Mc 16,6).
Hahú kedas husi dadér nebá to’o ohin loron, loro-loron, Jesus iha nafatin título ida ne’e: Ida be Moris, hanesan Nia rasik apresenta iha Apocalipse: «Ha’u mak Uluk no Ikus, ida be Moris. Ha’u hatene tiha ona mate, maibé Ha’u mak ne’e moris nafatin husi otas ba otas» (Ap 1,17-18). Iha Nia ita hetan certeza katak bele hetan nafatin fitun naroman be leno ita nia moris iha caos nia laran, nebé hatudu liu husi acontecimento sira be dala-narak halo ita oin-halai, la simu, la compreende: buat aat, ho nia aspeto oioin, terus, mate, evento sira be sai ema ida no ema hot-hotu nia atenção. Hanoin kona ba mistério Moris-hi’as nian, ita hetan resposta ba ita nia hamrook ba significado ne’e.
Iha ita nia an nebé frágil ne’e nia oin, lia-foun Páscoa nian sai nu’udar ida be tau-matan no cura, fo han esperança liu husi hasoru desafio sira be hata’uk ita, nebé moris ne’e apresenta loro-loron mai ita, ho nível pessoal no global. Iha perspetiva Páscoa nian ne’e, Via Crucis (dalan terus nian) muda-an sai fali Via Lucis (dalan naroman nian). Ita precisa atu koko no medita ksolok nebé hakat liu husi terus, moris fila-fali dalan sira be precede Moris-hi’as ne’e ho roman foun.
Páscoa la halakon cruz, maibé Páscoa manán cruz liu husi duelo (duel) extraordinário ida nebé muda ema nia história. To’o ita nia tempo mos, sei iha cruz barak, nebé hamrook nafatin ba esperança Páscoa nian. Cristo nia Moris-hi’as ne’e la’os ideia ida, la’os teoria ida, maibé Acontecimento nebé sai nu’udar abut fiar nian. Nia, be Moris-hi’as, fo hanoin nafatin mai ita liu husi Espírito Santo, atu ita bele sai Nia sasin maske to’o tempo nebé ema nia história la haré tan ona naroman iha horizonte. Esperança Páscoa nian la bosok. Fiar loloos duni ba Páscoa liu husi dalan moris loro-loron nian ne’e katak ita halo revolução ba ita nia moris, muda ita nia an atu bele muda mos mundo liu husi kbi’it esperança sarani nian nebé kma’us no aten-brani.
[Amu Papa cumprimenta peregrino sira husi rai no lian oi-oin]
Texto Original:
https://www.vatican.va/content/leo-xiv/it/audiences/2025/documents/20251105-udienza-generale.html
Traduz husi: Zeferino Mesquita Almeida
AUDIÊNCIA GERAL (05.11.2025)
Praça S. Pedro – Quarta-Feira, 05.11.2025
AUDIÊNCIA GERAL - Catequese (Aniversário Nostra Aetate)
Praça S. Pedro – Quarta-Feira, 29.10.2025
AUDIÊNCIA GERAL (22.10.2025)
Ciclo Catequese - Jubileu 2025 (Jesus Cristo ita nia Esperança)
[TETUN] AUDIÊNCIA GERAL (15.10.2025)
Ciclo Catequese - Jubileu 2025 (Jesus Cristo ita nia Esperança)
[TETUN] AUDIÊNCIA GERAL (08.10.2025)
Ciclo Catequese - Jubileu 2025 (Jesus Cristo ita nia Esperança)
[TETUN] AUDIÊNCIA GERAL (01.10.2025)
Ciclo Catequese - Jubileu 2025 (Jesus Cristo ita nia Esperança)
Kona ba "Timor oan - Maromak oan"
Nu'udar iniciativa pessoal husi - Zeferino Mesquita Almeida (seminarista diocesano, husi Arquidiocese de Dili; oras ne'e, estuda iha Pontifícia Universidade Gregoriana, Roma) - atu promove lian Tetun liu husi halo tradução ba documento sira, homília sira, mensagem sira nebé mai husi Santo Padre no Magistério Igreja Católica nian. Lian Tetun nebé hakerek iha sítio ne'e sei usa regra ortográfica Tetun Kreda nian, basá sei publica de'it hanoin hirak nebé liga ho fiar sarani nian, nu'udar dalan ida atu tulun sarani sira no ema hotu nebé hakarak conhece no comprende didi'ak mensagem Cristo nian.
Sítio ne'e nakloke mos ba sugestão no crítica construtiva sira nebé hato'o liu husi leitór sira, tanba ne'e, sente livre ba, atu hato'o itaboot sira nia hanoin di'ak sira.
Add comment
Comments