[TETUN] JUBILEU FOINSA’E SIRA NIAN – SANTO PADRE NIA HOMILIA IHA MISSA HAMUTUK HO FOINSA’E SIRA

Published on 3 August 2025 at 23:23

Domingo ba dala-XVIII Tempo Comum

Tor Vergata – Domingo, 03.08.2025

[Santo Padre nia liafuan molok hahú Missa]

Bom dia ba hot-hotu! Bom Domingo!

Ha’u hein katak imi bele descança tiha uitoan.

Uitoan tan ita sei hahú celebração boot liu hotu be Cristo husi hela, Nia presença rasik iha Eucaristia. Maromak haraik bênção ba imi hotu. Hein katak ida ne’e bele sai nu’udar ocasião memorável ba ita ida-idak, hamutuk nu’udar Cristo nia Igreja, ita la’o tuir, la’o hamutuk, moris ho Jesus Cristo.

Boa celebração ba hot-hotu!

[Homilia…]

     Foinsa’e doben sira,

liu tiha Vigília nebé hori-kalan ita halo hamutuk, ohin ita hasoru malu fali hodi celebra Eucaristia, nu’udar Sacramento oferece-An nebé Na’i halo mai ita. Iha experiência ida ne’e, ita bele imagina katak ita mos la’o hamutuk hela iha dalan ida nebé discípulo sira la’o ba Emaús iha loraik tempo Páscoa nian (cfr. Lc 24,13-35): antes, sira la’o dook husi Jerusalém basá hetan intimidação no lakon dalan; sira hanoin katak, Jesus mate tiha sei la iha tan buat ida atu hein, la iha tan buat ida atu tau esperança ba. Maibé, sira hetan duni Nia, be simu sira nu’udar belun ida iha sira nia dalan, sira rona nia explica Sagrada Escritura ba sira, ikus mai sira conhece Nia wainhira silu-fahe pão ho sira. Sira nia matan nakloke no ksolok anúncio Páscoa nian hetan kedas fatin iha sira nia fuan.

     Liturgia ohin loron nian la ko’alia diretamente mai ita kona ba episódio ida ne’e, maibé tulun ita atu reflete kona ba saida mak nia haktuir: hasoru malu ho Cristo be Moris-hi’as, nebé muda ita nia existência no haroman ita nia domin, hakarak no hanoin sira.

     Leitura dahuluk foti husi Livro Eclesiastes, convida ita atu halo contacto ho experiência husi ita nia limite sira, ho buat hirak be liu tiha ona ne’e nia finalidade (cfr. Ecl 1,2; 3,21-23) hanesan ho discípulo nain rua be ita foin ko’alia. Salmo Responsorial mos ko’alia kona ba buat nebé hanesan, propõe mai ita figura ida kona ba “du’ut nebé iha dadér naktubun no buras, maibé iha loraik sai namlaek no maran” (Sl 90,5-6). Rua ne’e fo hanoin mai ita, dalaruma halo ita hakfodak, maibé la’os atu halo tauk, quase atu sai tiha nu’udar “tabu” ida atu evita. Fragilidade ida nebé ita rona ne’e hola parte iha buat kmo’ok sira be ita iha. Ita hanoin uitoan kona ba símbolo du’ut nian: furak oinsá iha du’ut matak hotu nia leten? Loos duni katak nia kabér, forma husi nia dikin sira be mihis, bele mos sai maran, silu-an no tohan, maibé iha mos dikin seluk nebé sei troca fali sira be maran ne’e, no sira be maran tiha ona ne’e sai fali hanesan aihán no adubo wainhira nakfilak ba rai. Du’ut sira nia moris nune’e, continua hafoun fila-fali, maske to’o tempo rai-malirin, wainhira buat hotu hakmatek, du’ut nia energia nafatin book-an iha rai-okos hodi prepara naktubun ho cor oioin iha tempo primavera.

     Belun doben sira, ita mos nune’e: ita moris mai atu sai nune’e. La’os moris ida nebé buat hotu loos ona no para de’it, maibé ba existência ida nebé hafoun-an beibeik liu husi dom, liu husi domin. Tanba ne’e ita sempre mehi nafatin “ida nebé liu tan” husi buat seluk sira nebé ita simu; ita sente hamrook makás no nafatin, to’o la iha buat hemu ida iha mundo ne’e bele halakon. Wainhira hasoru situação nune’e, keta habosok ita fuan hodi koko hamate hamrook ne’e buat hirak be la efetivo! Uluk-nanain, hatene atu rona! Hateke ba hamrook ne’e nu’udar sama-ain fatin ida nebé ita bele hamriik ba, hanesan labarik sira, ho ain-tutun no tabele ba janela, hodi hasoru Maromak. Ita sei hamriik iha Nia futar-oin, Nia be hein hela ita, Ida be dere ho laran-kmaus ita nia janela fuan nian (cfr. Ap 3,20). No maske ho tinan rua-nulu mos sei sai kmo’ok wainhira loke fuan ba Nia, husik Nia tama, atu nune’e ita la’o ho Nia ba fatin rohan-laek nebé infinito.

     Wainhira Santo Agostinho ko’alia kona ba oinsá nia buka Maromak, nia husu ba nia-an: “saida mak objeto husi ita nia esperança […]? Mak rai ida ne’e? Lae. Buat hirak be mai husi rai ne’e, hanesan osan-mean, osan-mutin, ai-horis sira, to’os, be […]? Buat hirak ne’e halo ita gosta, kmo’ok, di’ak” (Sermão, 313/F, 3). No nia conclui, dehan: “Buka mak Ida be halo buat hirak ne’e. Nia mak o nia esperança” (ibid.). Tuir mai, nia hanoin fali dalan be nia liu tiha ona, nune’e nia harohan dehan: “Itaboot [Na’i] be hela nanis iha ha’u laran no ha’u iha liur. Iha ha’u laran duni mak ha’u buka Ita […]. Ita bolu ha’u, no Ita nia lian harahun ha’u nia diuk hotu; Ita nia roman halakon ha’u nia delek. Ita hafahe ita nia morin, ha’u dada-iis no buka nafatin Itaboot. Ha’u saboreia Ita” (Cfr. Sal 33,9; 1Ped 2,3), no agora ha’u hamlaha no hamrook ba Ita (cfr. Mt 5,6; 1Cor 4,11). Ita book ha’u, no agora ha’u hakarak hela iha Ita nia dame” (Confissões, 10,27).

     Maun-alin no bin-feton sira, liafuan kmo’ok sira be Amu Papa Francisco dehan iha Lisboa, durante Jornada Mundial Foinsa’e nian, ba foinsa’e sira seluk hanesan mos imi: “ita hot-hotu iha responsabilidade atu confronta ho ita nia an kona ba mahusuk boot sira nebé […] la hetan resposta simples eh fácil, maibé mahusuk sira nebé convida ita atu halo viagem, la’o sai husi ita nia an no hakat dook liu tan […]. Tanba ne’e keta laran taridu wainhira interiormente ita senta hamrook, laran la hakmatek, la completo, hakarak los hetan sentido husi futuro […]. Ida ne’e la’os katak ita moras, maibé katak ita moris!” (Discurso iha encontro ho Jovem Universitário sira, 3 agosto 2023).

     Iha mahusuk importante ida iha ita nia fuan, necessidade ba lialoos ida nebé ita labele ignora, be lori ita ba husu: tuir loloos ne’e saida mak ksolok? Sabor loloos husi moris ne’e mak ida nebé? Saida mak bele hasai ita husi lasu sira nebé la iha sentido, husi baruk no mediocridade?

     Iha loron sira ikus ne’e, imi koko experiência sira nebé furak los. Imi hasoru foinsa’e seluk nebé ho idade hanesan imi, mai husi parte oioin iha mundo, ho cultura nebé la hanesan. Imi fahe conhecimento, fahe expectativa sira, visita cidade (Roma) liu husi arte, música, informática no desporto. Iha Circo Massimo, imi hakbesik-an ba Sacramento Penitência (Confessa), imi simu Maromak nia perdão no husu tulun ba moris ida nebé di’ak.

     Ho buat hirak ne’e hotu, imi bele hetan resposta importante ida: ita nia existência hotu ne’e la depende ba saida mak ita acumula no mos saida mak ita iha, hanesan ita rona iha Evangelho (cfr. Lc 12,13-21). Maibé depende ba saida mak ita buka no fahe ho ksolok (cfr. Mt 10,8-10; Jo 6,1-13). Hola, acumula, consumo, hirak ne’e la to’o. Ita precisa foti matan hateke ba leten, ba “buat hirak be iha aas nebá” (Cl 3,2), atu bele hatene katak buat hirak be iha mundo ne’e hetan sentido wainhira buat hirak ne’e sai hanesan dalan hodi halo ita hamutuk ho Maromak no belun sira liu husi caridade, hamoris iha ita nia an “sentimento laran-luak, laran-di’ak, haraik-an, laran-kmaus, paciência” (Cl 3,12), perdão (cfr. ibid., v. 13), dame (cfr. Jo 14,27), hanesan Cristo nian (cfr. Fl 2,5). Liu husi buat hirak ne’e hotu mak ita bele compreende loloos katak “esperança la bosok, basá Maromak nia domin hasulin mai ita nia fuan liu husi Espírito Santo be Nia haraik ona mai ita” (cfr. Rm 5,5).

     Foinsa’e doben sira, ita nia esperança mak Jesus. Hanesan São João Paulo II dehan, Nia mak “hamoris iha imi hakaran ida atu halo imi nia moris sai di’ak liu tan […], atu hadi’a imi nia an rasik no mos sociedade, halo sociedade sai humana no fraterna liu tan” (XV Jornada Mundial da Juventude, Oração Vigília, 19 agosto 2000). Mai ita hamutuk ho Nia, metin nafatin iha Nia amizade, kuda oração, adoração, Comunhão iha Eucaristia, Confessa beibeik, caridade loloos iha ita nia amizade, hanesan beato Piergiorgio Frassati no Carlo Acutis hanorin ona, sira nain-rua nebé la kleur tan ita sei proclama nu’udar Santo. Iha nebé de’it imi hela ba, mehi ba buat nebé boot, ba santidade. Labele contente de’it ho ida nebé menos. Ho nune’e, imi sei haré roman Evangelho nian moris loro-loron iha imi nia an no ema seluk be hale’u imi.

     Ha’u tau imi iha ha’u nia oração ba Maria, Virgem Esperança nian. Ho nia tulun, imi bele fila fali ba imi nia nação iha loron sira tuir mai, iha parte hot-hotu iha mundo ne’e, imi continua la’o ho ksolok tuir Na’i maksoin nia ain-fatin ba, no hada’et imi nia entusiasmo no sasin fiar nian ne’e ba ema hotu be imi hasoru! La’o ho didi’ak ba!

 

Texto original:

https://www.vatican.va/content/leo-xiv/it/homilies/2025/documents/20250803-omelia-giubileo-giovani.html

 

Traduz husi: Zeferino Mesquita Almeida




Kona ba "Timor oan - Maromak oan"

    Nu'udar iniciativa pessoal husi - Zeferino Mesquita Almeida (seminarista diocesano, husi Arquidiocese de Dili; oras ne'e, estuda iha Pontifícia Universidade Gregoriana, Roma) - atu promove lian Tetun liu husi halo tradução ba documento sira, homília sira, mensagem sira nebé mai husi Santo Padre no Magistério Igreja Católica nian. Lian Tetun nebé hakerek iha sítio ne'e sei usa regra ortográfica Tetun Kreda nian, basá sei publica de'it hanoin hirak nebé liga ho fiar sarani nian, nu'udar dalan ida atu tulun sarani sira no ema hotu nebé hakarak conhece no comprende didi'ak mensagem Cristo nian.

Sítio ne'e nakloke mos ba sugestão no crítica construtiva sira nebé mai hato'o liu husi leitór sira, tanba ne'e, sente livre ba, atu hato'o itaboot sira nia hanoin di'ak sira.

Add comment

Comments

There are no comments yet.

Create Your Own Website With Webador